užžadėti

užžadė́ti, ùžžada, -ė́jo NdŽ, KŽ 1. intr. Lex15, Q83, H, H161, CI304, R, MŽ, K, Sz, Rtr tvirtai nutarti, pasižadėti ką daryti: Po prisiega užžadėti N. | refl. Sut, D.Pošk, Rtr: Užsižadė́j[o] in atlaidus vaikščiot Pns. Užsižadė́jau su bobums tik kas reik šnekėti Krš. Aš buvau užsižadė́jusi riešutų nebvalgyti Lkv. Užsižadė́jau kojos į svetimą trobą nekelti Krš. Daugiau užsižadė́jau viena nedaryt Snt. Užsižadėjau nebeiti niekados S.Dauk. Užsìžada užsìžada negerti, kokį mėnesį iškenta, o po tam [vėl geria]! Krš. Po ligos vyras užsižadė́jo daugiau nė lašelio neimti į burną Jnš. Ant amžių užsižadėjo tą daryti TS1902,10b. ║ refl. prisiekti: Ar gali prieš Dievą užsižadėt, kad čia ne tavo vaikas? J.Marc. 2. refl. griežtai nutarti ko nedaryti, atsisakyti nuo ko, atsižadėti: Jis užsižadėjo vogti būdamas bėdo[je] J. Užsižadė́jau su jais gyvent Mrj. Užsižadė́jau: gana, kad aš jai ką sakytau – plepsa tokia Pv. Jis užsižadė́jo brangvyno gerti KII178. Jis užsižadė́jo degtinės gerti NdŽ. Jug ateisi pas mumis dar kurią dieną, neužsižadė́k! Vkš. Nuo to karto ažsižadė́jau – Naujuos metuos niekur nevažiuoju Švnč. Žmogus išlipo iš medžio, parėjo namo ir užsižadėjo daugiaus medžioti M.Katk. Motyna užsižadė́jo leist savo [kvailą] sūnų į žmonis BM152(Kri). Ir mylėt užsižadėjau, gana mūkas vien kentėt! Vnž. 3. refl. iš anksto duoti sutikimą: Jau užsižadėjau pas Jočionį Dievogalvoj [piemeniu] Lp. 4. tr. skirti ką įžadui įvykdyti: Jį dar visiškai mažą [sergantį] [motina] Daujėnuos užžadė́jo Jnšk. ║ refl. duoti įžadą, padaryti apžadus: Žmonys kiek užsižadė́davai, atveždavai nuo toliausiai kryžius [į Kryžių kalną] Mšk. Eidavo ir Troškūnuos keliais apie šventą Antaną; kiek katro užsìžada, tiek ir eina Sur. 5. tr. N pažadėti ištekinti: Tik ne dėkui, senutėle, ką tu mane užžadė́jai už girtuoklio bernelio (d.) Dv. ║ refl. Q213, N prisižadėti (vesti): Širdingai tei pamilo, kad užsižadė́jo tik ją teimsiąs per pačią, o ne kitą [p]Jrk111. 6. refl. Krš atsisakyti ko: Jei kas nor eit paskui mane, tegul savę užsižada brš. Ant krikšto užžadė́jomės velino ir visų darbų jo DP462. ^ Nei terbos, nei lazdos neužsižadė́k Rs. 7. tr., intr. H, H227, Rtr, NdŽ, LEIII375 pagydyti, paveikti burtažodžiais: Ana ragana užžada ligonį J. Man gyvatė sykį įkando, tai užžadė́jo KzR. Nuo gyvatės įkandimo ažùžada ir pamačija Švnč. Kaime toks kirmėlius užžadė́davo PnmŽ. Buvau pas Danielių, kad karvę nuo kirmėlės įkandimo užžadė́tų Skrd. Karvei į tešmenį įkando, tai užžadė́jo Mrj. Kaip sykis buvo jų tarpe vienas senis, kuris mokėjo užžadėt nuo gyvatės įkandimo LTR(Klvr). Seniau nuo gyvatės inkandimo ažužadė́davo, ir praeidavo tinimas Ktk. Dieve duok dangų Mikalojus mokėjo ažužadė́t, ale nieko neišmokė Mlt. Ažvis geriau padeda, kai ažùžada an arielkos Klt. Ka gyvatė įgelia, tai ùžžada i netįsta Snt. Reikia aguonų duot ažužadė́jus Švnč. Kas moka ažužadė́t, to gyvatė nekerta Ml. ║ tr. Rtr, NdŽ užburti, užkalbėti: Ažužadė́tų žolių daviau, i pastaisė Klt. Aguonų kokių žadėtojas kai ažžadė́jo, tai ažvalgė ir ėmė taisytis Lb. Kalvis ėmė ir užužadė́jo jį grūšnė[je]. Velnias ir nebegali gi išlipt BM75(Vb). Ažužadė́tai gyvatei nor pirštą gerklėn kiš’ (kišk), tai nekąs Ml. Kai vagiai eina, ažùžada šunis, neloja Antr. Nebuvo tokių raganių ir žynių, kurie žodžiais savo galėtų ką užkerėtie ir užžadėtie Rp. ^ Kaip užžadėtas aš čia stovėjau MitI73. Būdavo, rytą visados visados kaip užžadėta vis verda košę LTsIV356. | refl. S.Dauk. 8. tr. lemti, skirti: ^ Ubago lazos i turmos neišvengsi, jei [likimo] kningose užžadė́ta Krš.

◊ dañtį užžadė́ti

1. įtikinti, įkalbėti (apgaunant): Anys, matai, ažužadė́t dañtį moka, kam nesopa Ktk.

2. apsimesti: Do pagali ana, ale tik kitam dañtį ažùžada Klt.

\ žadėti; apžadėti; atžadėti; dažadėti; įžadėti; išžadėti; nužadėti; pažadėti; pražadėti; prižadėti; sužadėti; užžadėti